• +37065515932
    I-VII 10:00-21:00

Skrydžiai į Japoniją

Šalys ir kryptys / Skrydžiai į Japonija

  • Gyventojų skaičius: ~127288000
  • Valiuta: JPY

Japonija (jap. 日本国 = Nippon koku arba Nihon koku, 日 (saulė) 本 (šaknys/kilmė), pažodžiui „saulės kilmė“) yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija.

Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.

Valstybinė kalba - nėra,pripažintos regioninės kalbos - japonų kalba ir jos tarmės, ainų kalba, riūkiū kalba. Sostinė - Tokijas. Didžiausias miestas - Tokijas.

Archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės Japonijos salyne gyveno dar vėlyvajame paleolito laikotarpyje. Pirmąkart apie Japoniją trumpai užsimenama I a. Kinijos istorijos tekstuose.

Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP ir septinta pagal ginklavimosi biudžetą. Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G8, G4 ir APEC narė. JT ir PSO duomenimis, Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje, o kūdikių mirtingumas – vienas mažiausių. Japonijoje itin aukštas gyvenimo lygis – pagal ŽSRI indeksą Japonija yra 10-a pasaulyje.

Klimatas. Didžiajai daliai Japonijos teritorijos būdingas vidutinių platumų klimatas, kuris, dėl Japonijos didelio ištęstumo iš šiaurės į pietus, įvairiose Japonijos dalyse žymiai skiriasi. Pagal Japonijos geografinius bruožus galima išskirti 6 pagrindines klimato zonas.

Hokaido. Šiauriausiajai Japonijos sričiai būdingos ilgos, šaltos žiemos ir trumpos pakankamai vėsios vasaros. Dideliu kritulių kiekiu teritorija nepasižymi, tačiau žiemą čia dažnai pasitaiko sniego klodų.

Japonijos jūros. Vakariniame Honšiū krante šiaurės vakarų vėjas žiemos metu atneša daug sniego. Vasaros čia kiek vėsesnės nei Ramiojo vandenyno zonoje, tačiau neįprastų karščių pasitaiko dažnai dėl vyraujančio vėjo feno.

Centrinės aukštumos. Būdingas tipinis žemyninis klimatas – didelė metinė ir paros temperatūrų amplitudė, mažai kritulių.

Japonijos vidinės jūros. Čiūgoku ir Šikoku esantys kalnai apsaugo zoną nuo sezoninių vėjų, todėl šiai zonai būdingas švelnus klimatas.

Ramiojo vandenyno. Rytų krantui būdingos šaltokos žiemos su nedaug sniego ir drėgnos bei karštos vasaros dėl pietrytinio sezoninio vėjo.

Riūkiū salų. Riūkiū saloms būdingas subtropinis klimatas – karštos vasaros, šiltos žiemos, labai daug kritulių, ypač lietingojo sezono metu. Čia dažnai kyla taifūnų.

Verta aplankyti ir pamatyti:

• Kiotas (angl. Kyoto) – buvusi Japonijos sostinė, o dabar – tai šventyklų ir vienuolynų, žavingų sodų ir skubančių geišų miestas - tikras japonų kultūros simbolis. Miestas apgaubtas ramybės bei mistikos skraiste. Rekomenduojama aplankyti: Fushimi Inari-Taisha – pagridinė Inari (mitinė būtybė, dvasia, kuri laikoma derlingumo, ryžių, arbatos bei sakės globėja) šventykla ir įspūdngiausia bei įsimintiniausia vieta Kiote. Tai šventykla, kuri buvo dedikuota ryžių ir sakės dievams, VIIIa. Hata šeimos. Čia išvysite šimtus akmeninių lapių (lapė buvo laikoma Inari pasiuntiniu). Balandžio mėnesio pradžioje čia vyksta Sangyō-sai festivalis, kurio metu aukojama ir šokama, siekiant užtikrinti nacionalinės industrijos gerovę; Gion – garsiausias geišų rajonas, sausakimšas parduotuvių, restoranų bei arbatos namų, kuriuose geišos ir maiko (mokinės geišos) linksmina svečius. Rajonas taip pat garsėja dėl tradicinių medinių machuya prekybinių namelių; Arashiyama bambukų giraitė (angl. Arashiyama Bamboo Grove) - vaikštant ekstensyvioje bambukų giraitėje galima pasijusti tarsi kitoje planetoje  – ploni bambukų stiebai atrodo tęsiasi be jokios pabaigos, o pro juos prasiskverbusi dienos šviesa, sukuria keistai mistišką atmosferą.

• Hirošima (angl. Hiroshima) – nors daugumai atmintyje Hirošima yra išlikusi kaip pirmoji atominės bombos auka, dabar tai „Taikos miestas“ - atsigavęs ir judrus miestas Japonijoje. Rekomenduojama aplankyti: Hirošimos taikos memorialo parką (angl. Hiroshima‘s Peace Memorial Park) – tai vieta tarp dviejų upių, kurioje daug memorialų, skirtų Hirošimos tragedijai atminti. Pagrindinis parko akcentas – ilgas tvenkinys, kurio gale yra paminklas, ant kurio išgraviruoti vardai, visų žinomų aukų. Tvenkinyje taip pat yra „Taikos ugnis“ (angl. Flame of Peace), kuri degs tol, kol nebus sunaikinti visi atominiai ginklai pasaulyje; Hirošimos taikos memorialinis muziejus (angl. Hiroshima Peace Memorial Museum) – pagindinio pastato kolekciją sudaro išsaugoti radiniai, po atominės katastrofos. Eksponuojami apdriskę drabužiai, išsilydžiusios vaikų priešpiečių dėžutės, laikrodis, sustojęs ties 8:15 bei sukrečiančios nuotraukos. Taip pat čia galima išvysti vienintelį išlikusį pastatą „Atomic Bomb Dome“, kuris it vaiduoklis simbolizuoja II pasaulinio karo tragediją.

• Tokijas (angl. Tokyo) – Japonijos sostinė ir vienas didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyvena daugiau nei 13 mln. žmonių. Šalies sostinėje verta aplankyti: Tsukidži žuvų turgų (angl. Tsukiji Fish Market) – didžiausią ir judriausią žuvų turgų pasaulyje. Kasdien apie 2 tūkst. tonų tuno parduodama vien tik šiame turguje, o žuvų asortimentas yra nepaprastai didelis bei įvairus (apie 450 rūšių); Šibujos sankryžą (angl. Shibuya Crossing) – kuri laikoma viena judriausių gatvių pasaulyje, kitaip dar vadinama „The Scramble“. Nepaprastas vaizdas gigantiškų vaizdo ekranų, neoninių šviesų ir nuolat skubančių žmonių virtinė, kuri, pasikeitus šviesoforo signalui lyg banga pasipila iš visų pusių; Tokijo nacionalinį muziejų (angl. Tokyo National Museum) – vieną seniausių muziejų Japonijoje ir didžiausių muziejų pasaulyje, kuriame eksponuojama plačiausia Japonijos meno kolekcija: keramikos dirbiniai, budistinės skulptūros, samurajų kardai, spalvotieji tapypos ir kaligrafijos darbai, nepaprasto grožio kimono bei kt.; Ghiblio muziejų (angl. Ghibli Museum) – garsiausio anime (japoniškas animacijos stilius) režisieriaus, Miyazaki Hayao dekoruotą muziejų, kuriame galima mėgautis originaliais anime eskizais bei temine anime atmosfera, kurią kuria įvairūs personažai iš garsiausių animacinių filmų bei dekoracijos, puoštos Ghibli personažais, žavingais augalais ir gėlėmis bei miško gyvūnais; Asakusą – vieną vaizdingiausių rajonų Tokijuje, kuriame galima išvysti istorinę sostinės pusę. Verta aplankyti Sensodži šventyklą (angl. Sensō-ji) – kuri dedikuota gailestingumo dievybei – Guandžin. Šventyklos vartai – Kaminarimon („žaibo vartai“) yra ne tik Asakusos, bet ir viso Tokijaus simbolis. Įspūdingo reginio Nakamise gatvelę - 200 metrų gatvelę, nusėtą parduotuvėlėmis, kuriose galima įsigyti tradicinių japoniškų suvenyrų (kimono, vėduoklių, tradicinių užkandžių ir pan.); Meidži šventovę (angl. Meiji Shrine) – šventykla, kuri nėra puošni ar impozantiška, atvirkščiai, ji žavi savo santūrumu bei ramybe. Šventykloje galima palikti aukas bei savo norus užrašyti ant ema (medinės lentelės); Tokyo Sky Tree – 2012 metais pastatytą, 634 metrų aukščio televizijos ir apžvalgos bokštą Tokijuje. Tai yra antras pagal aukštį pastatas pasaulyje. Bokšte įrengtos 2 apžvalgos aikštelės: pirmoji 350 metrų aukštyje, o antroji – 450 metrų aukštyje.

• Nara – kadaise buvusi pirmoji ilgalaikė visos Japonijos sostinė (Naros laikorapiu, nuo 710 iki 784 mūsų eros metų), dabar tai išskirtinis Japonijos miestas, kuriame yra aštuoni objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: Todaidži šventykla (angl. Tōdai-ji Temple) – garsiausia Naros šventykla, kurioje yra gigantiška bronzinė Budos statula (Daibutsu). Dar neįžengus į šventąją teritoriją, įspūdį sukelia milžiniški Nandai-mon (pietiniai vartai) su dviem rūsčiais Niō sargybiniais; Kofukudži šventykla (angl. Kōfuku-ji Temple) – šventykla iš Kioto į Narą perkelta 710 metais. Nors originalus šventyklos kompleksas turėjo 175 pastatus, po gaisrų bei išpuolių beliko tik tuzinas. Išliko dvi pagodos – trijų aukštų bei penkių aukštų. Kofukudži šventyklos nacionalinėje turtų salėje eksponuojami įvairūs meno objektai ir statulos, aptikti buvusiose šventyklų vietose; Gangodži šventykla (angl. Gango-ji Temple) – į šią vietovę perkelta 718 metais, Naros laikotarpiu ši šventykla buvo pati svarbiausia visoje Japonijoje. Šiandien Gangodži tik maža dalelytė to, kuo ji buvo anksčiau; Jakušidži šventykla (angl. Yakushi-ji Temple) – įkurta 680 metais imperatoriaus Tenmu, jo sergančiai žmonai pasveikti. Tai viena iš seniausių šventyklų Japonijoje. Jakušidži išplanavimas yra griežtai simetriškas, su dvejomis pagrindinėmis salėmis ir dvejomis trijų aukštų pagodomis; Kasuga šventykla (angl. Kasuga-taisha) – žymiausia Naros šventykla, įkurta tais pačiais metais kaip ir senoji sostinė bei dedikuota dievybei, saugančiai miestą. Kasuga šventykla garsi ir dėl žibintų, kurie buvo dovanoti tikinčiųjų. Šimtai bronzinių žibintų kabo ant stogų, tuo tarpu daugybė akmeninių žibintų išdėstyti palei taką; Kasugajama giria (angl. Kasuga-yama forest) – kadaise tai buvo shinzan (šventa vieta, kurioje gyveno vienas iš šintoizmo dievų). Nors vaikščioti mišku draudžiama, lankytojai gali vaiktšinėti miško keliu, vadinamu Kasuga Okuyama taku; Heidžio rūmai (angl. Heijo Palace) – tai buvę imperatoriškieji rūmai, Narai tapus pirmąja ilgalaike Japonijos sostine, nuo 710 – 784 mūsų eros metų.

• Naošima (angl. Naoshima) – sala vidinėje Japonijos jūroje, kuri gerai žinoma dėl modernių muziejų, architektūros bei skultūrų. Didžioji dalis Naošimos meno buvo sukurta Benesse korporocijos, kuri prižiūri meno muziejus, instaliacijas bei skulptūras ne tik Naošimoje, bet ir kitose salose. Benesse muziejai buvo suprojektuoti garsaus japonų architekto Ando Tadao, tarp kurių žinomiausi yra Čiču meno muziejus (angl. Chichu Art Museum) – unikalus, modernus meno muziejus, pastatytas ant kalno šlaito, su vaizdu į pietinę Naošimos pakrantę. Čia eksponuojami tokie darbai, kaip Klodo Monė „Vandens lelijų“ serija, Džeimso Turelo „Open Sky“, „Skyscapes“ serija bei Walter De Maria instaliacija „Time/Timeless/No Time“; Lee Ufan muziejus – 2010 metais atidarytame muziejuje, eksponuojami Korėjos šiuolaikinio meno atstovo Lee Ufan darbai, kuris gimė Korėjoje, tačiau gyveno ir mokėsi Japonijoje. Parodą sudaro didelės instaliacijos, pagamintos iš akmens, betono bei didelių geležies plokščių, taip pat tapybos darbai.

• Kojos kalnas (angl. Kōya-san) – tai šingon budizmo centras. Šventovė įkurta 816 metais Kūkai (dar žinomas, kaip Kobo Daishi), šingon budizmo sektos įkūrėjo. Tai vienas švenčiausių Japonijos kalnų, kuriame yra šimtai vienuolynų. Kojos kalno viršūnėje yra šventa vieta, vadinama Danjo Garan – kompleksas šventyklų, salių, pagodų bei budistinių skulptūrų. Vieta, apsupta tankaus kedrų miško, vadinama Okuno-in, kitaip dar žinoma kaip vidinė šventovė, kurioje yra milžiniškos kapinės. Čia taip pat yra Kobo Daishi mauzoliejus. Kojos kalnas laikomas geriausia vieta norimtiems išbandyti shukubo (nakvynė šventykloje) ir susipažinti su vienuolių gyvenimo stiliumi bei shojin ryori (budistų vegetariška maisto kultūra).

• Kabuki – tai tradicinė Japonijos teatro forma, kurios ištakas galima rasti net Edo laikotarpyje. Šis teatras atspindi istorinius įvykius, moralinius konfliktus, meilės istorijas, dramas bei tragedijas. Nors anksčiau kabuki vaidindavo ir moterys, tačiau 1629 metais Tokugavų Šiogūnate uždraudė visoms moterims rodytis ant scenų dėl visuomenės moralinių vertybių puoselėjimo, kadangi tuo metu raudonųjų žibintų kvartale dirbančios prostitutės, pastebėjusios, kad kabuki artisčių atliekami šokių judesiai patraukdavo vyrų dėmesį, ėmė mėgdžioti „Okuni Kabuki“ šokius. Todėl iki šių dienų, Kabuki teatre vaidina tik vyrai, kurie dėvi įspūdingus kostiumus ir netgi kaunasi kardais (iki 1680m. jie buvo tikri). 2005 metais Kabuki įtrauktas į Žodinio ir Nematerialaus Paveldo Šedevrų sąrašą.

• Kiso slėnis (angl. The Kiso Valley) – labiausiai kalnuotas regionas centrinėje Japonijoje. Senovinis 70 kilometrų prekybinis kelias, vadinamas Kisodži, buvo labai svarbi komercinė vieta. Edo laikotarpiu, per slėnį buvo nutiestas 500 kilometrų maršrutas „Nakasendo“ (kelias per kalnus), kuris buvo pagrindinis kelias, jungiantis Edą (dabartinis Tokijas) su Kiotu. Dėl šiogūnų apribojimų, dauguma keliautojų, buvo priversti keliauti keliu pėstute, dėl to kas kelis kilometrus buvo įkurti miesteliai (angl. post town), kuriuose keliautojai, galėdavo pailsėti, autgauti jėgas, pavalgyti bei pernakvoti. Patys populiariausi „post town“ – Magome, Tsumago bei Narai išlaikyti tokie, kokie buvo Edo laikotarpiu. Keliautojai gali pasimėgauti akmeniniais takais, mediniais pastatais bei praeities arenomis.

• Natūralios karštosios versmės (angl. Onsen) – Japonijoje yra virš 100 veikiančių ugnikalnių, dėl kurių geoterminių procesų metu atsiranda versmės: požeminiai vandenys, kurie įkaitinti magmos ar karštų uolienų bei prisodrinti mineralais, ištrykšta į paviršių. Iš viso, suskaičiuojama, jog visoje Japonijoje yra virš 3 tūkst. onsen, kurie buvo nepaprastai vertinami nuo senovės laikų: Edo laikotarpiu, karo vadams šimtus kilometrų kubiluose buvo gabenami mineraliniai vandenys. Dabar onsen yra ne mažiau populiarūs, ne tik pačių japonų, bet ir atvykėlių. Maudynės onsen suteikia žmogui fizinį bei psichologinį atsipalaidavimą. Mineraliai vandenys gydo ligas, traumas, stimuliuoja kraujotaką, pagerina medžiagų apykaitą bei odos būklę. Tai iš ties nepaprasta patirtis tiek kūnui, tiek mintims, po atviru dangumi.

Washoku (Japonijos virtuvė). Kulinariniam paveldui būdingi patieklai, kuriuose mažai cholesterolio, riebalų bei kalorijų. Japonai beveik nevartoja mėsos, pieno produktų bei prieskonių. Gaminant, bandoma pabrėžti patiekalo išvaizdą ir išryškinti skonio savybes, todėl naudojama labai nedaug prieskonių. Pagrindiniai washoku produktai – ryžiai, žuvis ir daržovės. Ruošiant žuvį, japonai vadovaujasi patarle: „Pirmiausiai žuvį valgyk žalią, tuomet ją kepk, ir tik paskutiniu atveju ją virk“. Būtent dėl to, japonų virtuvėje itin populiaru žuvį patiekti žalią. Patiekalams būdingas sezoniškumas, įvairumas (vieno patiekalo rūšių gali būti šimtai) bei nedidelės porcijos. Valgiai valgomi su valgymo lazdelėmis, netgi sriuba (iš pradžių suvalgomi tirščiai, o tuomet išgeriamas skystis), o kulinarijos gaminiai dažniausiai primena meno kūrinius. Patiekalai ir gėrimai, kuriuos privaloma paragauti, viešint Japonijoje:

Sushi – tai suktinukai, pagaminti iš jūros gėrybių (dažniausiai žalių), specialių sušiams skirtų ryžių (ryžiai apipilami ryžių actu ir druska), džiovintų jūros dumblių ir pan. Vietoj jūros gėrybių galima naudoti ir tokius ingridientus, kaip kiauršiniai, avokadai, ridikėliai ir pan. Sušiai patiekiami su sojų padažu, wasabi krienais bei marinuotu imbieru.

Udon – stori japoniški makaronai pagaminti iš kvietinių miltų. Dažniausiai patiekiami sultinyje esantys makaronai, pagardinti smukiai pjaustytais svogūnų laiškais („kake udon“).

Tempura – traškioje teloje apkeptos jūrų gėrybės arba daržovės.

Ramen – ramen makaronų sriuba, kurios rūšių yra šimtai. Ramen gali būti pagardintas virtų kiaušinių puselėmis, svogūnų laiškais, sojos padažu, mėsa (vištiena, kiauliena arba jautiena) ir pan.

Troškinys su kariu ir ryžiais – pagrindiniai ingridientai dažniausiai būna bulvės, morkos, svogūnai bei mėsa (kiauliena, jautiena arba vištiena). Padažas gaminamas iš kario miltelių arba mišinio, sumaišant su indiškais prieskoniais. Patiekiama kartu su ryžiais.

Yakitori – vištiena (krūtinėlė, oda, kepenėlės ir kt.) kepta ant grotelių. Dažniausiai patiekiama kaip užkandis prie alaus.

Okonomiyaki – blynas, kurio tešla susideda ne tik iš miltų, vandens bei kiaušinių, tačiau taip pat ir suskmulkintų kopūstų. Pats pavadinimas reikškia: okonomi – „tai, ko tu nori“, o yaki – „iškeptą“. Dažniausiai pagardinami kiauliena, jūros gėrybėmis arba įvairiomis daržovėmis.

Sakė – tradicinis Japonijos gėrimas, kuris vadinamas ryžių vynu, ryžiu degtine, tačiau pagal gamybos procesą, teisingiausia sakę vadinti ryžių alumi. Dažniauisai sakė yra šiek tiek pašildoma.

Namagashi – tradicinis desertas, gaminamas iš ryžių miltų bei saldžiujų pupelių pastos įdaro, apipavidalinimas dažniausiai priklauso nuo sezono.

Daifuku - pyragėliai, gaminami iš ryžių miltų, saldžiųjų pupellių įdaro (dažniausiai) ir apvoliojami bulvių krakmole, tam kad nesuliptų.

 

Pigūs skrydžiai į Japoniją

Pigūs skrydžiai į Tokiją

Pigūs skrydžiai į Tokiją

nuo €50867

Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų, kurios didžioji dalis yra Kanto lygumoje. Nors čia gyvena daugiausiai gyventojų iš visų prefektūrų, pagal plotą ji yra trečia nuo galo. Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas faktiškai yra Japonijos sostinė. Nepaisant Tokiją sudarančių administracinių vienetų, Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu ir yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Gyventojų skaičius prefektūroje vir&s...