• +37065515932
    I-VII 10:00-21:00

Skrydžiai į Tailandą

Šalys ir kryptys / Skrydžiai į Tailandas

  • Gyventojų skaičius: ~67089500
  • Valiuta: THB

Tailando Karalystė  (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose. Tailandas - auksinės vietos, laimingi veidai.

Valstybinė kalba - tajų. Sostinė - Bankokas. Didžiausias miestas - Bankokas.

Klimatas. Tailandas, kaip ir visa Pietryčių Azija, priklauso tropinių musonų zonai, bet labiausiai šalies klimatą lemia šalia esantis Azijos kontinentas. Todėl galima išskirti 4 laikotarpius:
   • šiaurės rytų musono laikotarpis nuo gruodžio iki vasario pabaigos – „sausasis“;
   • karštasis laikotarpis su labai nepastovios krypties vėju nuo kovo iki gegužės – „karštasis“;
   • pietvakarinių musonų laikotarpis nuo gegužės iki spalio – „lietingasis“;
   • silpnėjančių musonų laikotarpis nuo spalio iki lapkričio - "vėsusis".
Metinė temperatūra svyruoja nuo +13 °C ir retai viršija +40 °C. Šiaurinėje šalies dalyje, kur klimatas yra daugiau žemyninis, paros temperatūros svyravimai yra dideli, o kalnų rajonuose žiemą nukrenta iki 10—15 °C. Prieškalnių ir lygumų rajonuose vidutinė temperatūra svyruoja 22-29 °C. Pietiniuose Tailando rajonuose klimatas ypač švelnus ir temperatūra svyruoja nežymiai – 27—29 °C. Čia charakteringi du laikotarpiai: labai drėgnas ir su uraganais vasarą, bei mažiau drėgnas žiemą.

Verta aplankyti ir pamatyti:

• Ajutajos istorinis parkas (angl. Ayutthaya Historical Park) – Ajutaja net 417 metų buvo Tailando sostine bei pačiu svarbiausiu miestu Tailande, tačiau 1767 metais miestas buvo sunaikintas birmiečių. Nors Ajutajos miestas buvo atstatytas, tačiau sostinės šlovė jau buvo atitekusi Bankokui. Išlikę bokštai (angl. prang) ir gigantiškos šventyklos vis dar spinduliuoja senovinę didybę bei puikybę. Išlikusios šventyklos: Wat Phra Sri Sanphet – pati švenčiausia Ajutajos šventykla, stovėjusi Karališkųjų rūmų žemėse. Kompleksą sudaro trys įspūdingos budistinės stupos (angl. chedis). Šioje šventykloje negyveno vienuoliai, šventykla buvo naudojama karališkosioms ceremonijoms rengti bei karališkųjų relikvijų saugojimui. Manoma, jog trijose stupose buvo saugojami trijų karalių (karaliaus Trailoko, karaliaus Boromaračatirato II ir karaliaus Ramos Thibodi II) pelenai bei Budos relikvijos; Wat Yai Chai Mongkol - šventykla pastatyta 1357 metais karaliaus Utongo, kaip vieta, kurioje iš Ceilono, po mokymų grižę vienuoliai, galėję apsistoti. Iš pradžių šventykla buvo pavadinta Wat Pa Kaeo („Pa Kaeo“ vadinama sekta, kuriai priklausė vienuoliai), o vienuoliai didžiąją laiko dalį užsiimdavo meditacija. Valdant karaliui Naresuanui, buvo pastatyta antroji stupa (angl. chedis) ir šventyklą pradėta vadinti Wat Yai Chai Mongkol; Wat Mahathat – neskaitant to, jog tai buvo pagrindinė šventykla, kurioje buvo saugojamos Budos relikvijos, Wat Mahathat buvo aukščiausiojo patriarcho (budistų vienuolių vadovo) rezidencija. Manoma, jog šventykla pastatyta XIVa., ankstyvajame Ajutajos laikotarpyje. Šventyklos teritorijoje yra ir garsioji Budos galva, įsipynusi medžio šakose; Wat Chai Watthanaram – pastatyta 1630 metais, karaliaus Prasat Thong, norėjusio parodyti pagarbą savo mamos gimtąjam miestui ir paminėti savo karūnavimą. Pagrindis šventyklos bokštas (angl. prang), apsuptas aštuonių mažesnių bokštų, simbolizuoja Meru kalną, o keturi maži kraštiniai bokštai (angl. prang) – keturis kontinentus, kuriuose gyvena žmonės. Pagrindinis bokštas (angl. prang) su kitais aštuoniais bokštais sujungtas galerija, kurioje yra daugybė Budos statulų (dauguma be galvų); Wat Phanan Choeng – pagrindinė komplekso šventykla pastatyta 1324 metais (dar prieš Ajutajai tampant sostine). Šventykloje yra įspūdingo dydžio Budos statula, kuri yra daugiau nei 14 metrų pločio (nuo kelio iki kelio) ir 19 metrų aukščio. Iš kitų šventyklų, Wat Phanan Choeng išsiskiria tuo, jog ji vis dar „gyva“. Joje vis dar vyksta pamaldos bei įvairios ceremonijos (viena iš jų – Budos apdarų keitimo ceremonija); Wat Ratchaburana – pastatyta XVa. karaliaus Sam Phraya, kaip memorialas jo dviems broliams, kurie žuvo kovoje. Wat Ratchaburana pagrindinis bokštas (angl. prang) yra Khmerų stiliaus. Šventyklos saugykla tapo labai gerai žinoma visuomenei, todėl 1957 metais į ją buvo įsilaužta ir pavogta daugybė neikainojamų vertybių, kurių dauguma, taip ir nebuvo rastos. Išlikę vertingi artefaktai perkelti ir saugomi Chao Sam Phraya nacionaliniame muziejuje (šiame muziejuje taip saugoma puiki, įvairių stilių Budos statulų kolekcija, medinės durys iš skirtingų Ajutajos šventyklų ir kt.); Wat Suwan Dararam – nors pastatyta vėlyvuoju Ajutajos laikotarpiu, šventykla atrodo pakankamai „nauja“. Wat Suwan Dararam garsi dėl freskų esančių įšventinimų salėje (ubusoth) ir susirinkimų salėje (viharn). Piešiniai vaizduoja džatakos (pasakojimai apie ankstesnius Budos įsikūnijimus) ir Bhumisparsa Mudra pasakojimą (kvietimas Žemę liudyti).
Tai tik kelios Ajutajos švenyklos, o jų istorijos bei didybės neįmanoma trumpai nupasakoti arba aprašyti. Senąją Tajų Karalystės sostinę, be jokių abejonių, verta aplankyti.

• Sukotajaus istorinis parkas (angl. Sukhothai Historical Park) – tai Sukotajaus – senosios Tajų Karalystės sostinės, įkurtos 1238 metais, išlikę griuvėsiai ir liekanos. Daugybė gerai išsilaikiusių bei atkurtų monumentų datuojami nuo XIII iki XVa. Sukotajus buvo pirmoji nepriklausoma Tajų Karalystė, kuroje buvo ypač puoselėjamas tajų menas bei architektūra, kuriems įtakos turėjo khmerų ir sinhalų stiliai. Šventyklos, kurias verta aplankyti: Wat Mahathat – tai buvo pati didžiausia ir svarbiausia šventykla, esanti prie karališkųjų rūmų. Wat Mahathat buvo pastatyta vadovaujantis mandalos koncepcija - senovės hinduizmo simbolį, reprezentuojantį visatą. Šventykla buvo įkurta pirmojo Sukotaujaus karaliaus Šrindratijaus, XIIIa. Aplink pagrindinį bokštą išdėstytos nedidelės stupos, o jų centre - didelė sėdinčio Budos statula; Wat Si Sawai – viena seniausių Sukotajaus šventyklų, įkurta XIIa. pabaigoje arba XIIIa. pradžioje (prieš Sukotajaus Karalystės įkūrimą). Iš pradžių šventyklą sudarė trys bokštai (angl. prang), pastatyti khmerų, kaip šventovė Šivai, tačiau Sukotajaus laikotarpiu buvo pridėtos dvi susirinkimų salės (viharn) ir Wat Si Sawai buvo paversta budistine šventykla; Wat Sa Si – anot Sukotajaus inskripcijų, Wat Sa Si pradėta statyti XIVa. Nurodyta, jog stupa passtatyta 1384 metais, norint užtikrinti karaliaus Litajaus, valdžiusio 1347 - 1368/74 metais, amžinojo poilsio vietą; Wat Sorasak – pastatyta maždaug 1417 metais. Tai varpo formos stupa, pastatyta ant plytų pagrindo. Šventykla apsupta 24 dramblių priekinėmis dalimis (dramblių galvomis ir priekinėmis kojomis); Wat Tra Phang Ngoen – tai maža šventykla, esanti centrinėje zonoje. Šventyklos, kuri buvo pastatyta XIVa., pavadinimas reiškia „sidabro upės šventykla“. Wat Tra Phang Ngoen sudaro Sukotajaus stiliaus pagrindinė budistinė stupa (angl. chedis), įšventinimų salė (ubusoth) ir susirinkimų salė (viharn), mažesnė stupa ir Sukotajaus stiliaus vaikščiojančio Budos statula; Wat Si Chum – šventykla ir Budos statula yra tarp dažniausiai fotografuojamų monumentų Sukotajuje. Pagrindinė Wat Si Chum dalis – mandapa (kvadrato formos šventyklos pastatas), kurioje yra didelė, Bhumisparsa Mudra poza (kvietimas Žemę liudyti), sėdinčio Budos statula (vadinama Phra Ajana). Statula yra daugiau nei 15 metrų aukščio ir daugiau nei 11 metrų pločio; Wat Chetuphon – nėra žinoma, kada tiksliai pastatyta ši šventykla, tačiau šventyklos inskripcija nurodo, jog Budos statula sukurta 1514 metais. Wat Chetuphon sudaro didelė susirinkimų salė (vihran), pagrindinė mandapa (kvadrato formos šventyklos pastatas), mažesnė mandapa ir kelios nedidelės stupos (angl. chedis). Manoma, jog ši šventykla užėmė svarbią vietą Sukotajaus laikotarpiu; Wat Phra Phai Luang - šventykla įkurta XII-XIIIa. (prieš Sukotajaus Karalystės įkūrimą) ir yra vienas seniausių monumentų Sukotajuje. Tikima, jog Wat Phra Phai Luang buvo įkurta karaliaujant Ankoro karaliui Jayavarman VII, kuris taip pat pastatė pačius įspūdingiausius Ankoros monumentus (įskaitant ir Bajono šventyklą); Wat Saphan Hin – tai nedidelė šventykla, esanti ant 200 metrų aukščio kalvos viršūnės. Wat Saphan Hin gerai žinoma dėl 12 metrų stovinčio Budos, apžvelgiančio lygumas, statulos. Šventyklos pavadinimas reiškia „akmeninio tilto šventykla“, kuris suteiktas dėl akmeninio tako, vedančio link Wat Saphan Hin.
Šis istorinis parkas kasmet aplankomas tūkstančių lankytojų, kurie žavisi didngų šventyklų liekanomis bei įspūdingomis Budos statulomis.

• Čiangmajus (angl. Chiang Mai) – didžiausias ir svarbiausias miestas Tailando šiaurinėje dalyje. Miesto pavadinimas reiškia „naujas miestas“, kadangi įkūrus Lanos Karalystę (1296-1768), Čiangmajus tapo jos sostine. Rekomenduojama aplankyti: Wat Phra That Doi Sutheb – pati garsiausia šventykla šioje vietovėje, stovinti ant Doi Sutheb kalno. Šventykla pastatyta maždaug 1383 metais, valdant karaliui Kue Na, kuris Budos šventųjų relikvijų saugojimui parinko baltus dramblius. Auksinėje šventykloje yra žavinga smaragdinio Budos kopija (tikroji smaragdinė Buda yra Bankoke); Wat Chedi Luang – tai milžiniška budistinė stupa (angl. chedi), pastatyta tarp 1385-1402 metų, valdant karaliui Saen Muang Ma. Manoma, jog tai buvo aukščiausia struktūra, senovės Čiangmajuje, tačiau Wat Chedi Luang viršūnė sugriuvo, kaip manoma arba per XVIa. vykusį žemės drebėjimą, arba per 1775 metais vykusią kovą tarp birmiečių ir vietinių. Pagrindinėje šventykloje stovi gigantiška Budos statula, vadinama „Phra Chao Attarot“ (18 uolekčių (senovinis ilgio matas) Buda); Wiang Kum Kam – senovinis miestas, esantis vos 5 km. nuo Čiangmajaus. Wiang Kum Kam datuojamas nuo VIIIa., Haripunchai Karalystės laikų, vėliau tai buvo Lanos Karalystės sostinė (iki 1296 metų). Pagrindinė senovinio miesto šventykla - Wat Chedi Liam - tai XIIIa. šventykla, kurioje vis dar gyvena vienuoliai. Wat Chedi Liam pavadinimas reiškia „šventykla su kampuota stupa“. Šventyklos išorę puošia daugybė nišų, kuriose stovi nedidelės Budos statulėlės; zoologijos sodą – 200 akrų teritorija užimantis parkas, kuris yra namai beveik 400 skirtingų rūšių gyvūnams, tarp kurių yra drambliai, žirafos, zebrai, pandos, tigrai, šimpanzės, hipopotamai ir raganosiai.
Nors tai antras pagal dydį miestas Tailande, jame gyvena vos 200 tūkst. žmonių (pirmoje vietoje – Bankokas, kuriame gyvena apie 9 mln. žmonių). Būtent dėl to, bankokiečiai neretai Čiangmajų pasirenka atostogų bei poilsio vieta.

• Bo Sang kaimelis (angl. Bo Sang Village) – kaimelis San Kamphaeng apskrityje, Čiangmajaus priemiestyje. Tai rankdarbių centras, kuris garsėja dėl vietinių amatininkų gaminamų skėčių bei parasolių. Įdomiausia tai, jog žmonės gali gyvai stebėti visą skėčių, parasoių, popierinių lempų, vieduoklių ir kt., gaminimo procesą. Iš pradžių, paruošiamas bambuko stiebas, kuris apdengiamas popieriumi, tuomet skėtis paliekamas apdžiūti ir galiausiai – išmarginamas. Amatininkai mielai gali papuošti lankytojų pageidaujamus daiktus (rankines, kuprines, kepures, švarkelius, marškinėlius) įvairiais piešiniais bei  raštais. Net patys sunkiausi piešiniai, per kelias minutes, gali būti perkelti ant bet kokio paviršiaus. Kasmet, maždaug trečiąjį sausio mėnesio savaitgalį, čia rengiama Bo Sang skėčių ir San Kamphaeng rankdarbių mugė, kurios metu, visi meistrai konkuruoja tarpsavyje, dėl geriausio meistro vardo.

• Bankokas (angl. Bangkok) – Tailando sostinė ir didžiausias miestas. Sostinės statusą įgavo 1782 metais. Čia mižiniški, modernūs prekybos centrai stūkso greta 200 metų senumo pastatų, auksinės budistinės šventyklos dalinasi erdvę su neoninių šviesų užpildytomis gatvėmis, o vos vos iš vietos judantis eismas, ignoruoja gretimais, karališka upe plaukiančius laivus. Bankoke verta aplankyti Karališkuosius rūmus ir Wat Prakaew (angl. The Grand Palace & Wat Prakaew) – rūmai, pastatyti 1772 metais ir net 150 metų buvo ne tik karališkoji rezidencija, bet ir visos vyriausybės vieta. Nors Tailando karaliai rūmuose nebegyvena nuo pat XXa., rūmų kompleksas išliko visos Tajų Karalystės jėgos ir dvasingumo simboliu. Wat Prakaew arba kitaip – Smaragdinio Budos Šventykla – pati svarbiausia Tailando šventykla, kurioje saugoma smaragdinės spalvos Budos statula. Tris kartus per metus vyksta ceremonijos, kurių metu, pakeičiami Budos sezoniniai apdarai: vasaros, žiemos ir lietaus sezono metu. Svarbųjį ritualą, kurį tiesiogiai išvysti gali tik nedaugelis, atlieka Tailando karalius. Ne mažiau impozantiška yra Wat Arun šventykla – kitaip vadinama „Aušros šventykla“. Wat Arun yra laikoma viena iš unikaliausių šventyklų Bankoke, išsiskirianti dizainu. Šventyklą sudaro margos smailės, kurios it piramidės stūkso greta upės. Kitame krante yra Wat Pho šventykla - pati didžiausia ir seniausia šventykla Tailande, įkurta XVIa., kitaip vadinama „Atsilošusios Budos šventykla“ (angl. Temple of the Reclining Buddha). Atsilošusios Budos atvaizdas, esantis šventykoje, simbolizuoja Budos nušvitimą ir visų reinkarnacijų pabaigą. Statula yra 15 metrų aukščio ir 46 metrų ilgio, jos pėdos yra 5 metrų ilgio, subtiliai dekoruotos perlamutrinėmis iliustracijomis, nurodančiomis Budos „laksanas“ (charakteristikas). Vaizduojami 108 veiksmai bei simboliai padėję identifikuoti Budą. Rekomenduojama aplankyti Kinų rajoną (angl. Chinatown), kuris įkurtas tuo pačiu metu, kaip ir pati Tailando sostinė. Tai yra populiarus turistinis traukos centras ir tikrų gurmanų maisto rojus, kurie čia suguža nusileidus saulei, jog galėtų tyrinėti šios gyvybingos gatvės kulinarijos meną. Dieną čia gyvenimas toks pats judrus bei energingas.
Tai miestas, kuris niekuomet nemiega, dienomis žmonės it bitutės zuja gatvelėse, o nakimis – atgimsta naktiniam gyvenimui.

• Čiangrajus (angl. Chiang Rai) – įkurtas 1262 metais, karaliaus Mangrai. Tai šiauriausiai esantis miestas Tailande, kuriame gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Šiame mieste verta aplankyti: Wat Rong Khun – kitaip vadinama „Baltąja šventyka“ (angl. White Temple). Tai neįprasta šventykla, kurią 1997 metais dekoravo tailandietis dailininkas Chalermchai Kositpipat. Ši šventykla yra keistas tradicinės tailandietiškos architektūros ir siurreaizmo mišinys. Pagrindinis pastatas yra baltos spalvos, simbolizuojančia Budos tyrumą, padengtas veidrodžių mozaika, kurie spindi švytint saulėj. Greta komplekso gaima išvysti kiek trikdančias demonų skuptūras, kaukoles, galvas, kabančias ant medžių bei kitus keistus objektus; Wat Pra Singh – viena iš seniausių Čiangrajaus šventyklų, kuri pastatyta 1385 metais. Pagrindiniai objektai yra Lanos Karalystės laikotarpio stiliaus. Kompleksą sudaro įšventinimų salė (ubusoth), susirinkimų salė (viharn), šventykloje yra Budos pėdsakas ir kuti (budistų vienuolių gyvenamasis namas); Wat Pa Sak – 1295 metais, karaliui Chiang Saen pastačius šventyklą, aplink ją puvo pasodinta trys šimtai tikmedžių, dėl to ši šventykla ir pavadinta Wat Pa Sak (Pa Sak – tikmedžių miškas). Stupa (angl. chedi), padengta dekoratyviniu tinku, yra 12,5metrų aukščio ir 8 metrų pločio. Šventykla laikoma pačiu graužiausiu Lanos Karalystės laikotarpio architektūrinio stiliaus pavyzdžiu.
Šis miestas - tai nepaprasto grožio gamtos kraštas, kuriame lankytojai pamirš sausakimšas Tailando didmiesčių gatves ir galės aplankyti kalnų gentis, stebėti egzotišką laukinį gyvenimą bei susipažinti su buvusiu tarptautiniu opiumo tiekimo centru. 

• Khaojai nacionalinis parkas (angl. Khao Yai National Park) – tai pirmasis Tailando nacionalinis parkas, įkurtas 1962m. rugsėjo 18d. Parkas užima 2,168 km2 teritoriją ir driekiasi per keturias provincijas (Nakhon Ratchasima, Nakhon Nayok, Saraburi ir Prachin Buri). Khaojai parką sudaro įvairios rūšys miškų bei drėgnųjų miškų, kelios plačios lygumos ir pievos, įspraustos tarp žaliuojančių miškų. Čia aptinkama daugybė vertingų augalų, įskaitant ir komercinius augalus, kvapiuosius augalus bei vaistažoles. Taip pat, čia stūgso keli kalnai, kurių viršūnės yra nuo 800 metrų iki 3 tūkst. metrų aukštyje. Čia yra du apžvalgos bokštai, nuo kurių galima stebėti parko žinduolius bei paukščius. Pasak, kai kurių šaltinių, Khao Luk Chang šikšnosparnių urve, gyvena daugiau nei 3 mln. raukšlėtalūpių laisvauodegių šikšnosparnių (lot. Chaerephon plicata), kurie saulei leidžiantis, būriais suka ratus danguje, sukurdami nepaprastą vaizdą.

• Lopburi šventyklos (angl. Lopburi Temples) – Lopburi yra istorinis miestas, centriniame Tailande. Miestas garsėja dėl makakų gyvenančių pačiame miesto centre, ypatingai greta Khmerų šventyklų Prang Sam Yot ir Sarn Phra Karn. Vietiniai žmonės jomis rūpinasi, maitina ir kasmet, lapkričio mėnesį, rengia joms festivalį „Monkey Buffet Festival“, kurio metu beždžionėms duodami vaisiai bei daržovės. Makakos visiškai nebijo žmonių, todėl neretai ką nors iš jų nukniaukia. Juokaujama, jog šis miestas yra labiau makakų, negu žmonių, juolab ir pats miestas, dažniausiai vadinamas „beždžionių miestu“. Dėmesio vertos šventyklos: Prang Sam Yot – ši milžiniška šventovė buvo pastatyta kaip hinduistinė šventykla, XIIIa. Khmerų karaliaus Jayavarman VII. Kaip ir dauguma hinduistinių šventyklų, Prang Sam Yot turi tris akmeninius bokštus (ang. prang), simbolizuojančius hinduizmo trejybę trimurti – Brahmą, Višnus ir Šivą. Po kurio laiko, iškilus Ajutajos Karalystei, tajai šią Prang Sam Yot pavertė butistine šventykla; Sarn Phra Karn – brahmanų šventykla, esanti visai šalia Prang Sam Yot. Kompleksą sudaro dvi sekcijos: senoji dalis, datuojama Khmerų laikotarpiu, o naujoji dalis dalis pastatyta 1951 metais. Pagrindinė statula - keturrankio Višnus kūnas su Budos galva. Nors šventyklos nėra labai elegantiškos ar stulbinančios, dauguma lankytojų čia būriuojasi vien dėl makakų, kurios valdo šias žemes.

• Puketo sala (angl. Phuket Island) - salos pavadinimas, reiškia „kalno brangakmenis“ – tailandietiškai phu – „kalnas“, ket – „brangakmenis“. Tai didžiausia Tailando sala, kurios ilgis - 49 kilometrai, todėl dažnas net užsimiršta, jog jis yra būtent saloje. Puketo salos kasdienybė – pasakiški balto smėlio paplūdimiai, smaragdiniai vandenys, visuomet žaliuojanti augalija ir uolieti peizažai. Verta aplankyti: Phang Nga įlanką – pagrindinė įlankos ypatybė - klintinės uolos, kyšančios iš smaragdinių vandenų. Pačios nuostabiausios šios įlankos vietos – Džeimso Bondo sala – kitaip vadinama Khao Phing Ka. Nuo 1974 metų, kuomet čia buvo filmuojamas filmas „Žmogus su auksiniu pistoletu“, salą imta vadinti Džeimso Bondo Sala. Dar viena žymi vieta - Ko Tapu – tai maždaug 20 metrų aukščio klintinė uola, kurios pavadinimas reiškia „vinies sala Tailande“. Anot vietinės legendos, vienas žvejys kasdien sužvejodavęs daugybę žuvų, bet vieną dieną nepagavęs nieko, tik vinį, kurią vis įmesdavęs į jūrą, tačiau kas kart ištraukdavęs ją vėl ir vėl. Įsiutęs žvejys griebęs vinį ir pasitelkęs visą savo jėgą, perpjovęs ją perpus. Vinies smaigalys atšokęs ir įsmigęs į jūrą, taip suformavęs šią uolą; ir Koh Panyee – tai maža salelė, sudaryta iš didelių, vertikalių klintinių uolų. Spalvingas kaimelis atrodo tarsi plūduriuojantis, šioje magiškoje įlankoje. Mažytė, tačiau svarbi pastabėlė, jog tai musumonų bendruomenė, todė moterys neturėtų dėvėti atvirų, kūną apnuoginančių rūbų (ypatingai šortų, trumpų sijonėlių arba berankovių marškinėlių).
Pati gražiausia Puketo salos šventykla – Wat Chalong, pastatyta XIXa. pradžioje, kurios tikrasis pavadinimas yra Wat Chaiyathararam, tačiau net ant kelio ženklų, tokio pavadinimo greičiausiai neteks išvysti. Pats pagrindinis šventyklos pastatas yra 60 metrų aukščio, viduje saugoma Budos kaulo skeveldra bei auksinės statulos. Grindys ir sienos dekoruotos išvaizdžiais piešiniais, iliustruojančiais Budos gyvenimą. Šventykla yra trijų aukštų, todėl lankytojai gali užlipti laipteliais į paskutiniame aukšte įrengtą terasą, nuo kurios atsiveria puikūs Wat Chalong teritorijos vaizdai. Įspūdinga didžiojo Budos šventykla (angl. The Big Buddha Temple) – 45 metrų aukščio, marmurinis Buda sėdi ant Khao Nakkerd kalvos aukščiausio taško. Didysis Buda matomas iš daugumos, pietinėje salos pusėje esančių vietų, tačiau dar įspūdingesnis vaizdas atsiveria nuo viršūnės. Nors Buda pradėtas statyti visai neseniai - tik 2004 metais, didžioji projekto dalis jau įgyvendinta (pats Buda yra užbaigtas, tačiau vis dar statomas milžiniškas marmurinis lotosas). Įėjimas yra visiškai nemokamas, tačiau aukos yra mielai priimamos.

Virtuvė. Visą tajų virtuvę galima apibūdinti kaip nepaprastų aromatų, egzotiškų prieskonių bei sodrios tekstūros mišiniu. Garsūs šefai, tajų virtuvę apibūdina vienu žodžiu – sudėtingumas, kadangi tailandiečiai didelį dėmesį skiria patiekalo detalėms, tekstūrai, spalvai, išvaizdai, skoniui bei ingridientų naudai žmogaus sveikatai. Joks kulinarinis paveldas negali konkuruoti su tajų virtuve. Drąsiai galima teigti, jog tajų virtuvė yra pati populiariausia visame pasaulyje.

Keli patiekalai, kuriuos verta paragauti Tailande:

Tom Kha Kai – tai kokosų pieno sriuba, pagardinta galangal imbieru, aštriaisiais pipirais, citrinžole, žaliąja citrina (angl. Kaffir lime), žuvies padažu, grybais bei vištiena.

Som Tum (žaliosios papajos salotos) - tai aštriosios salotos, gaminamos iš dar neprinokusių papajų, česnakų, žaliųjų pupelių, aštriųjų pipirų ir vyšninių pomidorų. Salotos kartais pagardinamos riešutais, džiovintomis krevetėmis arba sūdyta krabo mėsa.

Tom Yum Goong (aštrioji krevečių sriuba) – tai klasikinė sriuba, citrinžolės, aštriųjų pipirų, galangal imbiero, žaliosios citrinos lapelių, shallot svogūnų, žaliosios citrinos sulčių bei žuvies padažo, gaivinanti bomba.

Pad Thai (kepti makaronai) – tradicinis tailandietiškas patiekalas, gaminamas iš ryžių makaronų, kiaušinių, tofu, žuvies padažo, cukraus, čili pipirų, žaliosios citrinos, česnako, džiovintų krevečių bei žemės riešutų.

Yam Nua (aštriosios jautienos salotos) – tai gaivios, tačiau tuo pačiu liepsnojančios salotos, gaminamos iš švelnios jautienos juostelių, svogūnų, kalendros, šaltmėtės, žaliosios citrinos bei džiovintų aštriųjų pipirų.

Khao Neow Toorien – tai desertas, gaminamas iš lipniųjų ryžių bei durijaus, aplietų kokosiniu kremu. Be abejonės, tai pats gardžiausias tajų desertas!

I-dtim mat phrao – ledai, gaminami iš kokosų pieno, bei pagardinami įvairiausiais pagardais. Bankoko gatvėse, šie ledai, neretai patiekiami kartu su balta duona ir vadinami „ledų sumuštiniu“.

 

Pigūs skrydžiai į Tailandą

Pigūs skrydžiai į Bankoką

Pigūs skrydžiai į Bankoką

nuo €46165

Bankokas (arba Krungtepas) – Tailando sostinė ir didžiausias miestas, kuriame gyvena maždaug 10 milijonų gyventojų (skirtingų šaltinių pateikiami duomenys svyruoja nuo maždaug 9 iki maždaug 15 milijonų). Dydžiu miestas stipriai išsiskiria iš kitų Tailando miestų – jame gyvena 17 kartų daugiau gyventojų nei antrame pagal dydį mieste Samut Prakane (388,9 tūkst. gyv.), o Bankoko priemiesčiuose net 44 kartus daugiau gyventojų nei antroje pagal dydį Udon Thanio aglomeracijoje (247,2 tūkst. gyvento...